“We are all the pieces of what we remember. We hold in ourselves the hopes and fears of those who love us. As long as there is love and memory, there is no true loss.” ― C. Clare, City of Heavenly Fire

 

 

Kai gime mano dukryte, mama uzrase man sveikinimo atviruka, is kurio istrigo viena fraze.  “Neturejimas geros atminties tai ir yra tikroji laime. ” Ilgai sukau galva megindama suprasti siu zodziu zaisma, ju keista vibracija. Jie visa nesiderino su mokymais praeitais mokyklose, kur reikejo prisiminti tiek daug: ismokti mintinai tiek eilerasciu, istrauku is knygu, keliomis kalbomis atpasakoti kurinius ir t.t.

Tuo tarpu gyvenimas teka sava vaga valdomas mano impulsyviu sprendimu, o dar dazniau neapsisprendimu: baimiu – suklysti, gedos – nuklysti, siaubo – pasiklysti;  lyg kraujas  cirkuliuoja manyje ritmingai stumdomas stipriu sveikos sirdies duziu. Ji duzgia, dirba lyg darbsti bitele vasaros glebyje prazydusioje pievoje. Ir man tuomet taip gera. Galva svaigsta is laimes. Zingsnelis po zingsnelio einu laimes ziedais nuklotu, meiles spinduliais prisigerusiu gyvenimo kilimu ir jauciu toki pakylejima. Tarsi kas butu amzina rojaus sapna padovanojes.

Bet stai, ziurek, ir vejo gusiai is tamsos atskrieja, velniu genamais sunkiais debesimis mano siela uzdengia. Sirdis ima, kaip paselusi, krutineje dungseti. Lyg susenes traktorius kaimo laukuose burzgia, kriokia, bet vistiek kita vaga varo, gyvenimo dirvona vercia. Lenda is tamsos visokie sliekiai ir vabaliai. Jau zino , kad nera jiems cia vietos. Dabar jau austa nauja, sviesiu minciu sejos diena! Ateina ir augimo svesti -valanda!

Tik dabar supratau, ka mama tadien turejo mintyse. Ji patare man nelaikyti nuoskaudu. Pamirsti, zmones mane nuskriaudusius; neprisiminti, sunkiais momentais draugu atsuktas nugaras, paleisti nepalankias situacijas, neprisirist prie aplinkybiu, nesusitaikyt su likimu. Ir viskas kas blogai, lyg aitvara paleist aukstai aukstai. Ten ju vieta – dievu delne. Mums teisti kito nevalia.

Linkiu ir jums paleisti aitvarus liudnus, ribotus, netikrus. I dirva berkit sekla meiles – stai medis koks tvirtas ir grazus; berkit sekla juoko – stai koks gyvenimas smagus; berkite sekla isminties – stai koks prasmingas visuomenes rysys; berkite sekla draugystes – stai tai koks tas zmogus…su juo gyvenimas ir bus tau nuostabus. Ir tau zmogau linkiu zmogaus lyg veidrodis svaraus, skaidraus!

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s