Blog Posts

Dabar yra 2018 vasara. Vidudienio karstis – toks alinantis ir sunkiai pakeliamas, kad likti namo viduje buna daug maloniau nei galinio kiemo sodelyje. Na zinoma, kad ankstu ryta visada malonu prisesti po alksniu svyruoneliu ir pasimegauti puodeliu garuojancios, aromatingos kavos.

Now it is summer 2018 . Noon Karst – so exhausting and hardly bearable that to stay inside the house it has been much more pleasant than the rear courtyard garden. Well of course, that early morning is always nice to sit after Jones svyruoneliu and enjoy a cup of steaming, fragrant coffee. 

Kodel gi as staiga prabilau apie ora? Taigi todel, kad mano mazute juvelyrikos studija ikurta garaze, kur karstis toks begalinis, jog sirdis regis nustos plakusi. Manau, kad visai geras atsiprasymas nesiimti jokio darbo. Taigi visi mano projaktai vis dar laukia savo eiles, o tuo paciu turiu puiku pasiteisinima savo tingumui pridengti. Stai visa kas kita sedeti namuose, bet tuo paciu norisi ir kazka nuveikti, turiu galvoje, sukurti . Tikriausiai esu pakankamai materialus zmogus, kad vien knygu skaitymu ir trumpu dokumentiniu filmuku perziura nevisada pasitenkinu. Todel turedama si ilga keturiu dienu savaitgali nusprendziau pameginti ka nors nauja ir sukuriau keleta multimedija paveiksleliu.

Why do I suddenly speak about the air? Thus, because the fuel oil in my jewelry studio founded in garages, in hot so endless that the heart seems to stop churning. I think quite a good apology not to take any job. So all my projects still waiting in the wings, while at the same time I have a great excuse to cover up their sloth. It can be quite boring at home but at the same time I want to do something, I mean, to create. I’d say Im quite a materialistic human being, that just reading books and a short documentary movie playback is not always satisfying. Therefore, by having this long four-day weekend I decided try something new and create a number of Multimedia Pictures. 

Kuryba isuka mane i savo sukuri, uzliuliuoja savo pazadais, lyg jaunuolis naivia mergaite. O kai issprusti is jo glebio, supranti, kad ir vel nori sugrizti i ta mazai tau istirta pasauli, kuriame pildosi svajones, kuriame nera kritikos, nera nepasitikejimo. Ten gali buti pasaulio kureju. Neabejoju, kad visuomene kritikuos, bet tos ieskojimo ir permainu akimirkos tokios saldzios, kad visa kita jau ir netaip svarbu.

Creativity has taken me into its vortex.And when you pass through the lap, you understand that you want to return to that little thing that you are investigated in a world where dreams come true, which is not a criticism, not mistrust. There may be the world’s creator. 

 

 

Kaip ir sis nuostabaus  grozio drugelis,  atsirades siame pasaulyje is demesio netraukiancio kokono – ir tik pramankstinimui isskleides savo sparnus – suzavi pasauli. Taip ir as, kiek kukliai pasvajoju, kad gal ir mano darbai neliks nepastebeti ir bus ivertinti. Pats didziausias pripazinimas kurejui, tai sulaukti savo pasekeju; garbintoju ir pirkeju demesio, paskatinimo ir pripazinimo. Kuryba, tai ne tik mazyte uzgaida ar miela svajone. Tai didelis pasisventimas, laiko ir pastangu idejimas, savo meiles energijos paskirstymas su kiekvienu prisilietimu. 

Man kurybinis darbas suteikia begalo daug dziaugsmo, kuri ikomponuoju i savo juvelyrinius dirbinius. Jie yra visi skirtingi ir saviti; isnesioti mano svajose, subrandinti  mano mintyse ir gime is mano sielos gelmiu vien tik tam, kad kazkam suteiktu pasitikejimo savimi, sustiprintu kieno tai laimes pojuti ar tiesiog ispraustu sypsena jusu veiduose. Bukite vasaros ismyluoti, saules spinduliu isbuciuoti, lengvai skrajojantys ir labai laimingi!!!

 

Koks mielas ir tolimas, svajonemis apipintas, kiek pilkas ir liudnas, bet sirdziai toks mielas – mano gimtas krastas. Tik grizusi imu skaiciuoti dieneles, kurios subega i menesius, susiburiuoja i metus, persisunkusius ilgesiu. Kodel likimas isbarste mus po visa pasauli, lyg Baltijos jura gelsvuosius gintarus? Ar atsiras ta jiega, galinti surankioti juos nuo gimtojo pajurio ruozo? Ar pavyks mums ir vel suburti, isklydusias po visa pasauli, sielas?

Likimo svelnios rankos veda mums skirtu keliu. Kam leidom joms uzristi mums akis, suaizyti gerumui atsidavusias sirdis, kam leidziam velniui sielas atiduot? Kodel galvojam, kad galim pirkti viska ir parduot? Baznyciu cia ir ten tiek daug, bet nuolankumo, silumos, turbut ne ten reiketu paieskot. Mes, savo sirdis laikome ikalintas uz devyniu, is azuolo gamintu, uzdangu; kiekviena – uzrakine plieno nukaltom spynom. Neliko vietos ten nei broliui, nei draugui, nei pasalieciui. Suvysti baige ji nuo amzinos tamsos. Prasau, isleiskit pauksti – jis – gimes laisveje ir nori vel dainuot!!!

Kiek kartu svajojau apie Paryziu. Maciau save vaiksciojancia jo gatvemis; lankancia izymias vietas, muziejus; betyrinejancia madu naujoves ar uzsukancia i baznycias bazilikas. Taciau niekad nesusimasciau, kad jis gali buti toks grazus ir begalinis. Laikas lyg siautejantis vandenynas apgludines stiklo sukele, paverte ji i nuostabaus grozio roju -paryzieciams. Turi miestelenai kuo pasigirti – kaimynui, ka parodyti – turistui, kuo pavaisinti – svecia, ka papasakoti – pasalieciui. 

Laikas istrins siuos ryskius prisiminimus, lyg vandenynas nuplaunatis isimylejeliu irasus nuo smelio, palikdamas erdve naujoms kelionems, dar nesukurtoms istorijoms ir neisgyventiems jausmams. Keliones vargina, bet tuo paciu suartina mus su pasauliu, leidzia patirti kitoniskuma kitu kulturu, skatina prisiminti istorija ir ta kaina, kuria buvo sumoketa kuriant salies kultura, stiprinant ekonomika ir politika.  

Kol prisiminimai sviezi ir neisblese is mano patirties, norejosi greiciau ka nors sukurti. Jau nekantravau kuogreiciau grizti i namus ir imtis veiklos. Stai keletas is mano nauju darbeliu. Skubu atverti ir jusu kurybiniu darbeliu skryneles. Neabejoju, kad manes laukia daug siurprizu.

Na o jums, visiems mano puslapio lankytojams, linkiu saugiu ir ispudingu vasaros kelioniu! 

---

 

Na gi, ir vel net nesamoningai imu lyginti spalvota ir juodai balta fotografija. Nors ir kaip besizaveciau spalvomis, bet esu nostalgijos vedama per vaikystes ir jaunystes patirtis. Puikiai atsimenu kai teko ziureti juodai balta spalva animuotas pasakas su klasikines muzikos irasais. Ilgai negalejau suprasti, kodel mane taip zavi operine muzika. Neabejoju, kai tai buvo didelis ir mamos indelis i mano maza pasauleziura. Ji garbino muzikini teatra, kuriame liko tiek daug graziu ir isimintinu akimirku. Dabar jau zinau, kad vaikystes ispudziai, isgyvenimai ir ypac kvapai – isereze i musu atminti lyg greitai skuodziantis, i muro siena, traukinys. Tokiu atveju blogos emocijos, lyg sunkus akmuo, paristas musu pakakleje, tempia zemyn i gyvenimo bedugne; na, o tuos laiminguosius, kurie suskubo surinkti visus dvasios perlus – vadiname dievo paliestaisiais. Kas zino, gal ir as esu pusiaukeleje, ropomis beieskanti siu turtu, bet dabar, tikrai galiu pripazinti, kad klasikines muzikos akordai gali mane nuraminti arba iaudrinti, nuteikti kurybai ar pokalbiui su pacia savimi. Tai reti momentai, bet labai emocionalus, islaisvinantys vidines gilumoje istrigusias energijas.

Ar kada pagalvojote, kad gal ir jus esate uzstrige vaikystes energetiniuose laukuose? Gal buten dabar tas laikas, kai galite prisiminti, analizuoti, padekoti, atleisti ir taip atsikratyti to sunkaus nesulio, kad galetumete pajusti skrydzio palaima ir grozi. Linkiu jums geriausios kloties!

---

I see similarities between both water and silver. Both of them come from the earth as  natural resources. Each piece is portrayed with neutral colors which allows the viewers to bring their imagination to a higher level of creativity. Water keeps our existence possible, while silver in an artist hands brings simple happiness to those who can’t always find it.