We delight in the beauty of the butterfly, but rarely admit the changes it has gone through to achieve that beauty. (Maya Angelou)

Kaip ir sis nuostabaus  grozio drugelis,  atsirades siame pasaulyje is demesio netraukiancio kokono – ir tik pramankstinimui isskleides savo sparnus – suzavi pasauli. Taip ir as, kiek kukliai pasvajoju, kad gal ir mano darbai neliks nepastebeti ir bus ivertinti. Pats didziausias pripazinimas kurejui, tai sulaukti savo pasekeju; garbintoju ir pirkeju demesio, paskatinimo ir pripazinimo. Kuryba, tai ne tik mazyte uzgaida ar miela svajone. Tai didelis pasisventimas, laiko ir pastangu idejimas, savo meiles energijos paskirstymas su kiekvienu prisilietimu. 

Man kurybinis darbas suteikia begalo daug dziaugsmo, kuri ikomponuoju i savo juvelyrinius dirbinius. Jie yra visi skirtingi ir saviti; isnesioti mano svajose, subrandinti  mano mintyse ir gime is mano sielos gelmiu vien tik tam, kad kazkam suteiktu pasitikejimo savimi, sustiprintu kieno tai laimes pojuti ar tiesiog ispraustu sypsena jusu veiduose. Bukite vasaros ismyluoti, saules spinduliu isbuciuoti, lengvai skrajojantys ir labai laimingi!!!

 

Koks gražus mažytis mūsų kraštas! Kaip lašelis tyro gintaro. S. Nėris

Koks mielas ir tolimas, svajonemis apipintas, kiek pilkas ir liudnas, bet sirdziai toks mielas – mano gimtas krastas. Tik grizusi imu skaiciuoti dieneles, kurios subega i menesius, susiburiuoja i metus, persisunkusius ilgesiu. Kodel likimas isbarste mus po visa pasauli, lyg Baltijos jura gelsvuosius gintarus? Ar atsiras ta jiega, galinti surankioti juos nuo gimtojo pajurio ruozo? Ar pavyks mums ir vel suburti, isklydusias po visa pasauli, sielas?

Likimo svelnios rankos veda mums skirtu keliu. Kam leidom joms uzristi mums akis, suaizyti gerumui atsidavusias sirdis, kam leidziam velniui sielas atiduot? Kodel galvojam, kad galim pirkti viska ir parduot? Baznyciu cia ir ten tiek daug, bet nuolankumo, silumos, turbut ne ten reiketu paieskot. Mes, savo sirdis laikome ikalintas uz devyniu, is azuolo gamintu, uzdangu; kiekviena – uzrakine plieno nukaltom spynom. Neliko vietos ten nei broliui, nei draugui, nei pasalieciui. Suvysti baige ji nuo amzinos tamsos. Prasau, isleiskit pauksti – jis – gimes laisveje ir nori vel dainuot!!!

What an immense impression Paris made upon me. It is the most extraordinary place in the world! -Charles Dickens

Kiek kartu svajojau apie Paryziu. Maciau save vaiksciojancia jo gatvemis; lankancia izymias vietas, muziejus; betyrinejancia madu naujoves ar uzsukancia i baznycias bazilikas. Taciau niekad nesusimasciau, kad jis gali buti toks grazus ir begalinis. Laikas lyg siautejantis vandenynas apgludines stiklo sukele, paverte ji i nuostabaus grozio roju -paryzieciams. Turi miestelenai kuo pasigirti – kaimynui, ka parodyti – turistui, kuo pavaisinti – svecia, ka papasakoti – pasalieciui. 

Laikas istrins siuos ryskius prisiminimus, lyg vandenynas nuplaunatis isimylejeliu irasus nuo smelio, palikdamas erdve naujoms kelionems, dar nesukurtoms istorijoms ir neisgyventiems jausmams. Keliones vargina, bet tuo paciu suartina mus su pasauliu, leidzia patirti kitoniskuma kitu kulturu, skatina prisiminti istorija ir ta kaina, kuria buvo sumoketa kuriant salies kultura, stiprinant ekonomika ir politika.  

Kol prisiminimai sviezi ir neisblese is mano patirties, norejosi greiciau ka nors sukurti. Jau nekantravau kuogreiciau grizti i namus ir imtis veiklos. Stai keletas is mano nauju darbeliu. Skubu atverti ir jusu kurybiniu darbeliu skryneles. Neabejoju, kad manes laukia daug siurprizu.

Na o jums, visiems mano puslapio lankytojams, linkiu saugiu ir ispudingu vasaros kelioniu! 


 

“I think it’s because it was an emotional story, and emotions come through much stronger in black and white. Colour is distracting in a way, it pleases the eye but it doesn’t necessarily reach the heart.”― Kim Hunter

Na gi, ir vel net nesamoningai imu lyginti spalvota ir juodai balta fotografija. Nors ir kaip besizaveciau spalvomis, bet esu nostalgijos vedama per vaikystes ir jaunystes patirtis. Puikiai atsimenu kai teko ziureti juodai balta spalva animuotas pasakas su klasikines muzikos irasais. Ilgai negalejau suprasti, kodel mane taip zavi operine muzika. Neabejoju, kai tai buvo didelis ir mamos indelis i mano maza pasauleziura. Ji garbino muzikini teatra, kuriame liko tiek daug graziu ir isimintinu akimirku. Dabar jau zinau, kad vaikystes ispudziai, isgyvenimai ir ypac kvapai – isereze i musu atminti lyg greitai skuodziantis, i muro siena, traukinys. Tokiu atveju blogos emocijos, lyg sunkus akmuo, paristas musu pakakleje, tempia zemyn i gyvenimo bedugne; na, o tuos laiminguosius, kurie suskubo surinkti visus dvasios perlus – vadiname dievo paliestaisiais. Kas zino, gal ir as esu pusiaukeleje, ropomis beieskanti siu turtu, bet dabar, tikrai galiu pripazinti, kad klasikines muzikos akordai gali mane nuraminti arba iaudrinti, nuteikti kurybai ar pokalbiui su pacia savimi. Tai reti momentai, bet labai emocionalus, islaisvinantys vidines gilumoje istrigusias energijas.

Ar kada pagalvojote, kad gal ir jus esate uzstrige vaikystes energetiniuose laukuose? Gal buten dabar tas laikas, kai galite prisiminti, analizuoti, padekoti, atleisti ir taip atsikratyti to sunkaus nesulio, kad galetumete pajusti skrydzio palaima ir grozi. Linkiu jums geriausios kloties!


“I am a diamond But people see me as gold Honestly, I wanna be silver” ― M

I see similarities between both water and silver. Both of them come from the earth as  natural resources. Each piece is portrayed with neutral colors which allows the viewers to bring their imagination to a higher level of creativity. Water keeps our existence possible, while silver in an artist hands brings simple happiness to those who can’t always find it.

Silver Pink Spring

Please, take a look at this gorgeous blushing Spring resting in Winter’s arms.

Stai ir vel ziemos gniauztai kesinasi sutraiskyti siuos jaunus, ka tik is po zemiu issiverzusius zelmenis ir nuplesti nuo saku dziaugsmu ir viltimi issprogusius nekaltybes izadus, gal tik tam, kad pagaliau suprastume kokia neabejotinai trapi si akimirka, bet tuo paciu zavinga ir kerinti.

 

 

 

Never leave home without your Pearls!

What I miss most are the seasons of the lilacs flowers blooming . They always remind me of the Baltic Sea, my parents garden, and my childhood

Siandienos spalva – purpurine arba violetine. Ji dar vadinama valdzios ir karaliskosios galios spalva. Tai ganetinai “sunki” spalva, na bent jau man taip atrodo. Taciau, mazas akcentas, pavyzdziui kaip juvelyrinis dirbinys ar kitas nedidelis aksesuaras mane nuteikia visai dziaugsmingai. Visai kitaip su sviesiasniu tonu ir purpuriniu atspalviu audiniais. Juos galiu deveti su pasitenkinimu. Priderinusi siuos juvelyrinius dirbinius prie savo aprangos tikrai jausites lyg karaliene.


DSC01036