Koks gražus mažytis mūsų kraštas! Kaip lašelis tyro gintaro. S. Nėris

Koks mielas ir tolimas, svajonemis apipintas, kiek pilkas ir liudnas, bet sirdziai toks mielas – mano gimtas krastas. Tik grizusi imu skaiciuoti dieneles, kurios subega i menesius, susiburiuoja i metus, persisunkusius ilgesiu. Kodel likimas isbarste mus po visa pasauli, lyg Baltijos jura gelsvuosius gintarus? Ar atsiras ta jiega, galinti surankioti juos nuo gimtojo pajurio ruozo? Ar pavyks mums ir vel suburti, isklydusias po visa pasauli, sielas?

Likimo svelnios rankos veda mums skirtu keliu. Kam leidom joms uzristi mums akis, suaizyti gerumui atsidavusias sirdis, kam leidziam velniui sielas atiduot? Kodel galvojam, kad galim pirkti viska ir parduot? Baznyciu cia ir ten tiek daug, bet nuolankumo, silumos, turbut ne ten reiketu paieskot. Mes, savo sirdis laikome ikalintas uz devyniu, is azuolo gamintu, uzdangu; kiekviena – uzrakine plieno nukaltom spynom. Neliko vietos ten nei broliui, nei draugui, nei pasalieciui. Suvysti baige ji nuo amzinos tamsos. Prasau, isleiskit pauksti – jis – gimes laisveje ir nori vel dainuot!!!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s