Kiek kartu svajojau apie Paryziu. Maciau save vaiksciojancia jo gatvemis; lankancia izymias vietas, muziejus; betyrinejancia madu naujoves ar uzsukancia i baznycias bazilikas. Taciau niekad nesusimasciau, kad jis gali buti toks grazus ir begalinis. Laikas lyg siautejantis vandenynas apgludines stiklo sukele, paverte ji i nuostabaus grozio roju -paryzieciams. Turi miestelenai kuo pasigirti – kaimynui, ka parodyti – turistui, kuo pavaisinti – svecia, ka papasakoti – pasalieciui.
Laikas istrins siuos ryskius prisiminimus, lyg vandenynas nuplaunatis isimylejeliu irasus nuo smelio, palikdamas erdve naujoms kelionems, dar nesukurtoms istorijoms ir neisgyventiems jausmams. Keliones vargina, bet tuo paciu suartina mus su pasauliu, leidzia patirti kitoniskuma kitu kulturu, skatina prisiminti istorija ir ta kaina, kuria buvo sumoketa kuriant salies kultura, stiprinant ekonomika ir politika.
Kol prisiminimai sviezi ir neisblese is mano patirties, norejosi greiciau ka nors sukurti. Jau nekantravau kuogreiciau grizti i namus ir imtis veiklos. Stai keletas is mano nauju darbeliu. Skubu atverti ir jusu kurybiniu darbeliu skryneles. Neabejoju, kad manes laukia daug siurprizu.
Na o jums, visiems mano puslapio lankytojams, linkiu saugiu ir ispudingu vasaros kelioniu!