Net nezinau ar tikrai zinau Sventu Velyku giliaja prasme? Bet man jos kvepia lietumi permerktos zemes gaiva, misko samanose istrigusiu pusu spygliais, palengva kylanciu pavasariniu ziedu aromatais ir saules dziovinamais dregnais lapais. Laukiu siu svenciu su man budingu nekantrumu. Esu apsesta kiausiniu dazymu. Zinau, kad mes juos grazinome dar budami vaikais. Tiesa, siandien negaliu surasti visu, atminties uzkabariuose susleptu prisiminimu. Bet jau tada laikas atrode issitempdavo iki begalybes trypian prie mociutes, vyniojancios paprastus baltus kiausinius i svogunu lukstus . Pati smagiausia dalis budavo ju isvyniojimas jau po dazymo. Net kvapa uzgniauzusi stebedavau kaip ji svelniais nejudriais judesiais prakirpdavo medziaga ir isimdavo jau istabaus grozio kurini – velykini marguti. Jame galejai iziureti visas zemes spalvas ir pavasario piesinius.
Pries kiekvienas Velyku sventes, si grazi seimos tradicija sugrazina mane i vaikyste. Stai ir vel tampu ta maza mergaite, kuri pilnomis nuostabos akimis uzmirsusi apie viska pasaulyje laukia pasirodancio stebuklo – gelemis ir pasakisku spalvu ornamentais nutapyto velykinio margucio. Zinau, kad dauguma tik nusisaipytu is mano postringavimu. Juk sumaterialejusiu zmoniu sielose isdziuna net ir desimtmeciais tevu ir proseneliu su meile sodintu ir priziuretu tradiciju daigeliai.
Man si svente svarbi, nes simbolizuoja zemes atgimima. Pavasaris pazadina zeme dangaus asaromis, saules buciniais ir vejo apkabinimais. Zeme ir vel pradeda savo augimo cikla. Ji jau nebenori busti sastingyje. Mes esame dalis sios planetos, todel ir mes pajuntame pakylejima, lengvuma, nora gyventi ir kurti, nora myleti ir bendradarbiauti, nora padeti, ir nora atsiskleisti. Siuo metu mes daug noriau meginame atsikratyti priespaudos panciais ir lyg tie pumpurai, sutelke sukaupta ziemos metu energija dar karteli kilstelime save aukstyn nustumdami zeme grumsteli taip tvirtai laikiusi mus tamsoje.
Stai ir jums linkiu sviesos! Linkiu augimo!