Nepamenu, kad kada nors buciau megusi geltona spalva. Gal ji buvo per daug ryski mano akiai. Juk mes uzaugome apsupti pilkumos. Tarybiniais metais apranga buvo gana niuri. Didesne dienos dali praleidome mokykloje devedamos juodos spalvos uniformas, o kita dalis prabego sporto salese. Nieko ipareigojancio.
Tikriausiai paklausite, ar gi nieko nesvesdavome? O taip, svenciu buvo daug , bet apsirengimas beveik tas pats kiekvienais metais. Mama uzdirbdavo tik minimaliam pragyvenimui ir mums tekdavo pasitenkinti tuo kas jau buvo spintoje. Artejant sventem stengdavomes ka nors pasisiuti, persiuti ar nusimegzti. Gyvenimas mus verte buti kurybingomis. Pamenu, kai ruosdavomes su sese i sokius. Viska issimatave, nubegdavome i mamos spinta, bet joje buvo dar maziau pasirinkimo, o ir dydis buvo nemano, bet taip noredavosi ka nors naujasnio priderinti. Buvau tokia liesa, o rubas kabedavo kaip ant pauksciu baidykles, dar labiau paryskindamas mesytes trukuma. Mama sakydavo: gerai gerai, po didesniu rubu netaip kauliukai matysis. Juokinga. Patikekit, tuomet taip neatrode.
Stai dabar jaunimas, nejaucia tokio poreikio. O ir aplamai nezinau ar jie benori puostis, kam nors patikti ar ka nors suzaveti. Atejo laikai kai visi palaipsniui eme virsti svarbiomis asmenybemis. Tokiomis be veidemis ir piktomis. Kaip anksciau sakydavo, kad vos pienas nuo lupu spejo nudziuti, o jau ziurek reikalauja pagarbos ir nori, kaip Amerikoje sakoma, dalintis savo uzduotimis su kitais. Argi nereiketu dar kiek paugeti, igauti daugiau patirties ir tik tada nurodyti kitiems, ypac vyresniems, ka jie turetu daryti. Tevai tokiais atvejais sakydavo: kiausinis vista moko!
Siandien, visi esame tokie protingi. Jei skaityti mokykloje ismokai, tai nereikia buti didziu genijumi, kad pasiektum ziniu virsuniu. Juk pasaulio informacija siomis dienomis yra prieinama visiems. Turek tik noro ka nors ismokti ar naujo suzinoti. Man gaila siu dienu vaiku. Jie logiski, nelankstus ir pavirsutiniski. Kokia ten sirdis?! Juk uzauge be meiles (tevai niekad neturi jiems laiko); be pagarbos vyresniems ( dauguma uzauge neapykantos kupinose seimose); pripazistantys tik savo egocenrtiskuma; tikintys, kad jie tai asis ant kurios sukasi si planeta (nes uzauge liaupsese ir materijos pertekliuje.) Ju kunai grazus, bet ju sielos taip ir lieka uzsale, be samojingos minties, be zaismingo geidulio, be dziaugsmingu emociju su stipria vartotojo aistra. Liudna.
Sakykite, kas gi del to kaltas? Na argi tai svarbu. Juk neimsime pirstais vienas i kita rodyti niekam geriau nepasidarys ir rezultatas bus lygiai tas pats. Viena zinau , kad musu vaikams reikia sugrazinti vaikyste, kurybini poleki ir pagarba tiems, kurie kure ju aplinka kol jie dar net nebuvo uzgime zmonijos mintyse, svajonese ir viltyse. Bet tam, kad musu lukesciai issipildytu ir musu vaikai taptu musu sviesia ateitimi, mes taip pat turetume atsakingiau ziureti i sios planetos pulsavima ir reikmes. Mes turime palikti sia planeta savo vaikams geresne ir saugesne . Tik tada igausime abipusi pasitikejima ir pasieksime geriausiu rezultatu.
Linkiu jums visiems daugiau laiko sau ir jusu mylimiems zmonems, linkiu jums sviesos jusu sieloms, linkiu kurybiniu apsireiskimu, gerumo, pakantumo vienas kitam ir daug aktyviu zaidimu gamtoje. Su meile!
AusmyteJewelryArt 