Su sirdies virpuliu laukiu sios sventes. Sv.Kaledos maloningai lenkdamosis atveria placiai vartus ateinantiems 2020 Najiesiems Metams. Kiekvienas turime lygiai savaite isibegejus ikristi i savo svajoniu pukus, kurie kils i virsu lyg angelai nesdami mums ne tik laimes pojuti, bet ir pacia laime; ne tik gerumo nuojauta, bet ir pati geruma; ne tik augimo pazada, bet ir lietu – skatinanti mus augti; ne tik vasaros prisiminima, bet ir pacia vasara; ne tik skupu sypsni, lupos krasteliu, bet ir placia sypsena, siekiancia pacios sirdies!
Kaista, kad taip laukti Naujieji izengia i musu kiema kasdieniu zingsneliu, nesimosikuodami stebuklinga lazdele, akimirksniu verciancia pilkus praejusius metus aukso kuriniais ir nenuklojantys musu keliu raudonu roziu ziedlapiu ziedais. As net suabejojau ju tikrumu. Apejusi namo pirmaji auksta, uzlipau i antraji, atidarinedama spinteles, bet niekur ju neradusi, apejau aplink nama. Nepastebejau jokiu ju atejimo zymiu. Nejaugi veltui tiek svajota, ruostasi, gaminta, puostasi?
Staiga mintimis perbegau praeitus metus ir supratau, kad nenoriu ju susigrazinti, bet tuo paciu esu jiems labai dekinga, nes jie sugrazino man pacia save. Metu begyje mintys sviesejo ir lengvejo. O dabar, rymodama prie placiu vartu ir belaukdama Naujuju pasirodymo esu tikra, kad metai ataugino man sparnus naujam skrydziui. Tiek metu pragulejusi kokone, rangiusis lyg viksras tamsioje erdveje, kuri atrode niekad nebus praverta, emiau panikuoti. Kazkas trakstelejo. Tikriausiai kokono virsus itruko, nes tamsa perreze blausus sviesos spindulys. Taip breksta rytas zmonijai, o man – gyvenimui; taip kyla saule zmonijai, o man – tikejimui; taip tirpsta rukas nuo lauku, o as pagaliau issivaduoju nuo pikto burtininko keru.
SSS…tik dar nieko nesakykite viksreliui. Kvailiukas! Jus jis dar nezino, kad skausmas ne tik nesugriove jo svaju; kad visi palike ji tamsoje nepalauze jo tikejimo. Atvirksciai, nuo visu atsiribojes – jis susigrazino savo siela ir dar turejo pakankamai laiko ja ispuoseleti. Jus galite tik isivaizduoti, kaip sliauzti iprates viksras, apakintas sviesos megins raitytis jos link. Jo nuostabai nebus galo, kai nebejausdamas sunkaus savo kuno, jis suplazdens sparneliais. Isskleis juos visu ilgiu, nepaprasto grozio spalvu rastais, raibuliuojanciais sauleje visomis vaivorykstes spalvomis…ir skris. Saugaus magisko skrydzio ir jums linkiu mielieji siais 2020 Metais!
AusmyteJewelryArt 