Dream delivers us to dream, and there is no end to illusion. Life is like a train of moods like a string of beads, and, as we pass through them, they prove to be many-colored lenses which paint the world their own hue. . . . Ralph Waldo Emerson

Lyg stiklo spalvotus karoliukus mes veriame savo gyvenimo akimirkas ant plono siulelio. Kartais jis nutruksta ir musu laimes momentai staiga issprusta is musu ranku. Bet  pameginus juos sugniauzti musu delnuose, netiketai praslysta pro musu pirstus, ritasi zemyn ir rieda rieda rieda…Kas zino kur? Gal i kaimyno kiema, i kaimynes siela…nusviesdami josios veida placia sypsena, josios gyvenima trumpos palaimos agonija. Gal ji sumanesne, apsidraude save investavusi i storesni siula, i vyro parnesta is zukles zilkos ritineli.

O as ir vel imu siulo atkarpele, bet dabar jau ismintingesne, kerpu stipresni, lyg ir nepertraukiama taip lengvai. Keliais ropodama po stalu randu kelis uzsilikusius stiklo grazuolelius… te bus jie mano verinyje – prisiminimu atodusiai. Tiek darbo ideta, tiek svaju issvajota, tiek minciu sudeliota ir kaip gi to grozio nemylesi – juk tai ir yra mano gyvenimas. Jis kupinas taves, jis kupinas manes, jis zeri, spinduliuoja spalviniais atsvaitais kviesdamas tirpti kaitinamam karstos gyvenimo geidulio ugnies, isiliejant i ateinanciu kartu pazinimo gintara, kuriame jie pamatys savo proteviu gyvenimo asara tuo paciu nubraukdami ir savaja. Bukite verti to mazo, suraus laso.

 Su meile!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s